Kartais būna taip, kad nori kažką parašyt, kad tau tiesiog reikia kažką parašyt, bet kai prisėdi rašyt, nebežinai ką. Būna, 3 valandas sėdi mąstydamas ir tesukurpi 3 sakinius. Bet to užtenka. Nors to, ką mąstai, ir neperkėlei ant popieriaus, bet visvien viską perkratai galvoje. Tiesiog... pasidaro lengviau.
Tai va, ir dabar man taip. Kažką noriu parašyt, bet nežinau ką. (Na, nežiūrint į tai, kad reikia parašyt anglų recenziją ir K. Donelaičio "Metų" pasakotojo charakterizaciją - vuhu!).
P.S. mano tėtis matyt vienintelis vyras, kuris vaikšto su manim 2,5 val. po parduotuves, kol aš sau ieškau batų :)
Tai va, ir dabar man taip. Kažką noriu parašyt, bet nežinau ką. (Na, nežiūrint į tai, kad reikia parašyt anglų recenziją ir K. Donelaičio "Metų" pasakotojo charakterizaciją - vuhu!).
P.S. mano tėtis matyt vienintelis vyras, kuris vaikšto su manim 2,5 val. po parduotuves, kol aš sau ieškau batų :)
2 komentarai:
:D mano tetis turbut pasiplautu tokia akimirka...
Nu va, mano tatkis.. Ans didžiavyris :]p
(Dah... per daug man tų "Metų" :] )
Rašyti komentarą