Abejonės.

Kartais tereikia vos kelių minučių, kad viskas pasikeistų.
Kartais tereikia trupinėlio drąsos, kad pats viską pakeistum. Na, mano atveju gal reikėjo ir šiek tiek alkoholio :)

Kaip Monika sakė, funkcija, vos ne stačiai smigusi žemyn, staiga pakilo
aukštyn.
Jaučiuosi ramesnė.

Tik kvailiausia, kad kolkas aš negaliu pasitikėti.
Apskritai man dažniausiai reikia kažkokio įrodymo, kad galiu žmogumi pasitikėti.
Dažniausiai būna taip, kad žmogus man išsipasakoja. Jei jis manimi
pasitiki, reiškia, ir aš juo galiu pasitikėti.
Na, arba, kaip paskutinįsyk buvo, tiesiog pati neturėjau kur dėtis ir,
atrodytų, gal svetimam žmogui papasakojau tai, ką jaučiu, ir... aš
turiu naują draugą :)
Bet... aš nežinau, ar galiu pasitikėti. Per daug abejones keliančių
faktų. Matyt, kaip visad tereiks palaukti. Aš kažkodėl nelaikau Jo žmogumi, galinčiu žaisti jausmais. Bet paskutinio žmogaus, kuris mane išdavė (tai buvo "geriausia
draugė"), aš irgi tokiu nelaikiau. Deja. Nuo tada ėmiau kur kas labiau
saugotis.

Tai va...
Mintys pakankamai padrikos, bet ir aš pati dabar jaučiuosi
pasimetusi...