Taking Chances

Don't know much about your life,
Don't know much about your world,
But don't want to be alone tonight on this planet they call earth.
You don't know about my past and I don't have a future figured out,
And maybe this is going too fast,
And maybe it's not meant to last,
But what do you say to taking chances?
What do you say to jumping off the edge?
Never knowing if there's solid ground below or a hand to hold,
Or hell to pay.
What do you say?

Absoliuti laimė.

Noriu... Noriu... Noriu...

Visi svajojame apie laimę. Apie tai, kai tu turi viską, apie ką svajojai. Esi toks, koks nori būti. Esi koks esi, ir visiems toks patinki. Turi šalia žmogų, kuris tave supranta, tavimi rūpinasi, stengiasi dėl tavęs kaip gali, ir tu jam atsakai tuo pačiu. Galų gale, dirbi darbą, kuris tau patinka, nereikia kiekvieną mėnesį svarstyti, kaip sudurti galą su galu ir t.t.

Oh c'mon... Juk to nebūna. Visada svarstysime, kas galėtų būti kitaip, liūdėsime, kad neturime to, ko mums trūksta. Tai ką, galime sakyti, kad laimės nėra? Nėra to, ko visi taip atkakliai siekia? Iš pradžių aš į šį klausimą atsakiau: "Na... taip, nėra". Ir Evelina taip atsakė. Ir Airinė. Ir, manau, dauguma taip atsakytų.

O visgi.. Laimė yra. Absoliuti laimė. Dažnai mes jos nė nepastebime, nes ji trunka vos akimirksnį, gal minutę, o gal ir keletą. Ir ji negali trukti ilgiau, nes tada ta akimirka nebebūtų tokia ypatinga. Jei galėtum ja atsidžiaugti kiek nori, ji nebebūtų ta viršūnė, kurios visad atkakliai siektum.

Kaip žinoti, kada tu laimingas? Kai nenori, kad esama akimirka baigtųsi. Ta absoliuti laimė - tai atsiribojimas. Tai tas laikas, kurį tu nesvarstai, kas negerai, ko tau trūksta, ką norėtum pakeisti. Tai gali būti minutė gulėjimo pievoje, minutė ėjimo gatve, minutė su žmogumi, kuriuo tu pasitiki. Tai neskubėjimas, atsipalaidavimas, stebėjimas, kai tu pamatai, koks stebuklas yra netgi menkiausias žolės daigelis. Kai kiekvienas daiktas tau atrodo kaip dovana, kurią reikėtų branginti ir kuria reikėtų džiaugtis. Ir, kas keisčiausia, tam, kad pajustum tai, nereikia jokių ypatingų priemonių ar paskatų. Gali tiesiog įsijungti mėgstamą muziką, atsigulti vidury kambario ir žinoti, kad tu esi toks pats stebuklas, kaip ir pasaulis aplink tave.

P. S. tiems, kurie vistiek mano, kad visiškos laimės nėra, pasakysiu, kad ir tai nėra blogai. Juk tai mus verčia tobulėti ir judėti į priekį ;)