Kūčios

Visų pirma...
Didelis ačiū panikėms už nerealius "nekišk nagučių iki Kūčių" - tai buvo... oooo ;D Tikrai, kažkas nerealaus :)*
Linut, ir tavo linkėjimo galas... pavarei ;DD

Visų antra...
Sveikinu visus artėjančių švenčių proga.
Linkiu, kad namuose būtų gera ir jauku, kad kalėdinė dvasia neapleistų jūsų širdžių. Tikiuosi, šventes sutiksite šiltai, su artimaisiais prie bendro stalo. Dar linkiu suvalgyti daug mandarinų - tai labai kalėdiška ;D Ir ne taip jau svarbu, ar per Kalėdas snigs - jos turi būtų ne lauke, o jūsų širdyse :)

O dabar... lekiu prie Kūčių stalo valgyti mūsų 12 patiekalų :)

Šiandien

Sou keeen jū fyyyyl ve laaaav tunaaaait....

*Justė jausmingai kvykia pagal Elton John - Can you feel the love tonight*

Mmmm...
Kažkaip taip ramiai ramu...

Mano vaikystės filmukas buvo "Liūtas karalius". Žiūrėdavau jį kasdien...

O man taip kažkaip labai gera, nors šiandien ir žiaaaauriai susimoviau. Tokia ramybė. Taip gera. Kramtau tokią skanią cinamoninę gumą :D

Aš kątik gavau laišką. TIKRĄ - tokių jau nedažnai begausi. Kas mieliausia, kad aš jį gavau iš tikrai nedaug pažįstamo žmogaus. Ir tas laiškas, jis toks... šiltas. Ak... išties, sužavėta - nežinau ką pasakyti :]

Abejonės.

Kartais tereikia vos kelių minučių, kad viskas pasikeistų.
Kartais tereikia trupinėlio drąsos, kad pats viską pakeistum. Na, mano atveju gal reikėjo ir šiek tiek alkoholio :)

Kaip Monika sakė, funkcija, vos ne stačiai smigusi žemyn, staiga pakilo
aukštyn.
Jaučiuosi ramesnė.

Tik kvailiausia, kad kolkas aš negaliu pasitikėti.
Apskritai man dažniausiai reikia kažkokio įrodymo, kad galiu žmogumi pasitikėti.
Dažniausiai būna taip, kad žmogus man išsipasakoja. Jei jis manimi
pasitiki, reiškia, ir aš juo galiu pasitikėti.
Na, arba, kaip paskutinįsyk buvo, tiesiog pati neturėjau kur dėtis ir,
atrodytų, gal svetimam žmogui papasakojau tai, ką jaučiu, ir... aš
turiu naują draugą :)
Bet... aš nežinau, ar galiu pasitikėti. Per daug abejones keliančių
faktų. Matyt, kaip visad tereiks palaukti. Aš kažkodėl nelaikau Jo žmogumi, galinčiu žaisti jausmais. Bet paskutinio žmogaus, kuris mane išdavė (tai buvo "geriausia
draugė"), aš irgi tokiu nelaikiau. Deja. Nuo tada ėmiau kur kas labiau
saugotis.

Tai va...
Mintys pakankamai padrikos, bet ir aš pati dabar jaučiuosi
pasimetusi...

Rekonstrukcija

Pradedu pažinti žmones.

Pradedu girdėti tai, kas man sakoma, o ne tai, ką noriu girdėti.

Todėl dabar matau daiktus tokius, kokie jie yra.

Aiškiau suprantu, ką manyje mato kiti, ko jie iš manęs nori.

Suvokti šią realybę nėra lengva, su ja susitaikyti nesinori, nes visi lūksečiai tampa beviltiškais - šis kritimas iš padangių nebūna ant pagalvių. Iš "galbūt kada" troškimai virsta į "norėčiau, bet to tikrai nebus". Ir būna skaudu suvokti, kad tai, kas jau atrodė ranka pasiekiama, tebuvo miražas. O dabar jis išnyko.

Tačiau aš priėmiau šią tiesą ir pradėjau statyti dalį savęs iš naujo. Bandau kitu kampu pažvelgti į mane supančius žmones. Ir... viskas nėra taip blogai, kaip man atrodė iš pradžių. Sudaužiusi savo rožinius akinius pamačiau tai, ko kiti iš tikrųjų tikisi iš manęs. Pamačiau, ką jie gali man suteikti.

Tik tuo pačiu pradėjau labiau save saugoti. Nebegaliu sau leisti panirti stačia galva į naujus potyrius savyje, nes gali vėl tekti labai nusivilti. Tapau kruopelyte nejautresne, kruopelyte nerūpestingesne, kruopelyte liūdnesne.

Kaip sako... toks gyvenimas.

What a wonderful world... :}

Bet žinot... Gyvenimas yra gražus :)
(Aš dabar vaikštau su rožiniais akiniais, bet... :] )

Ir nors kiekvieną rytą man reikia mažiausiai 15 min, kad aš sugebėčiau nebemaigyti žadintuvo mygtuko "atidėti" ir atsikelti, bet kaip smagu, kai ant stalo laukia puodelis šiltos arbatos, o išėjus į lauką, nors ir žnaibo žandus šaltukas, bet gaivus oras plūsteli į plaučius ir net žvalesnė pasijuntu :)
Ir kaip smagu kai mane mokykloj kasryt sutinka manosios panikės lyg kaži kiek laiko nemačiusios ;D
Ir visai nesvarbu, kad klasės nuotraukoj išėjau tokia... savotiška ;D Užtai dauguma jų - mano draugai :p
Ir dar nesvarbiau, kad po treniruočių namo grįžtu apie 8 val - svarbiausia, kad ten man patinka. Džiaugiuosi, kad pajutau stimulą, kad turiu daug noro ten eit ir nebėr tų minčių "viskas, užkniso, nebeeisiu, atsibodo, nesąmonė". Džiaugiuosi, kad turiu tikslą ir galiu jo siekti :)
Ir dar džiaugiuosi, kad Jis mane kasdien džiugina savąja šypsena :)p
*smile*

Grįžau:)

Ačiū Gabytei :)*
Už tai, kad ji per 3 dienas spėjo manęs taip pasiilgt, kad turiu ant žando matyt kokį meleoną jos bučkių ;D Tai mano dieną pavertė visu 100% linksmesne :)*

Ačiū Airinei, Katiai, Agnei ir kitai Agnei :)*
Už jūsų ir mūsų kolektyvinį maistą ;D už pošlybes, už palaikymą, už pakantumą stogo važiavimo valandomis ir už visą kitą :)*

Ačiū broliukams :)*
Už draugiškumą ir pakantumą :)

Ačiū Pauliui ir Vytui :)*
Už... už tai, kad jie buvo ten ;D

Ačiū Kostui :)*
Ai... bet tu visvien neatėjai pažiūrėt :|

Ačiū treneriui Andrėjui :)
Už tai, kad suteikė galimybę šaipytis iš jo ryte, vaikštančio su mineralinio buteliu po linksmos nakties ;D

Ačiū manajai trenerei :)*
Už jos džiaugsmą - it was inspiring :)

Tai va. Justė šiandien geros nuotaikos, taigi padėkos visiems :)*

Sekmadienis

Štai sėdžiu prie savo agregato šį gražų rytą maigydama klavišus.

Man patinka sekmadienio rytai. Jie tokie... ramūs - nereikia niekur skubėti, nereikia pykti ant viso pasaulio, kad žadintuvas suskamba kai tu miegi. Ir namų tvarkyti nereikia xD Žinoma, jei aš nugalėjau savo tinginį ir padariau tokį žygdarbį - sutvakiau namus - šeštadienį. Gali atsiversti kokią gerą knygą (šiuo atveju geros, panašu, neatsiversiu - Vėlinių 3 dalis manęs išskėstom rankom jau laukia, o mane, deja, ji tik migdo... Bet huh... I can do it!), įsisukti atgal į patalus ir tiesiog lėtai siurbti į save knyginę išmintį xD

Išties, aš dabar labai optimistiškai nusiteikus. Taip... linskmai :) Dabar aš tiesiog mėgaujuosi šia akimirka. Klausau muzikos, rašau interneto platybėse ir negalvoju, ko man trūksta, ko turiu per daug - tiesiog esu.

Ir man patiktų sekamdienio rytai kad ir kur bebūčiau - namie, pas ką nors po gero ploto, pas močiutę ar dar kur nors. Juk jie tokie... ramūs :)

Išties, už lango žiema, šalta, o namie gera, šilta. Mano winamp'as negarsiai suka mano mėgstamiausias dainas, o aš štai rašau kažką, nežinodama ką noriu parašyti.