Protinga mintis

"Nė vienas žmogus nėra laisvas, kai jis yra savo nuotaikos valdžioje."

Damn, protinga mintis.
Nemanykite, kad aš dabar pradėsiu šia temą plėtoti, įrodinėti šį teiginį ir šiaip svaičioti a la protingomis mintimis. Ne. Aš paliksiu jums patiems pamąstyti. Jei tik norėsite, žinoma. Pas mumis juk demokratija, skant, pasirinkimo laisvė :)

Muzika

Jo ilgi ir ploni pirštai laksto gitaros stygomis šviesos greičiu. Tereikia tik užmerkti akis - mintis ir protą užlieja muzikos garsai ir neša į kitą pasaulį. Akyse gali išvysti keisčiausius vaizdinius, bet tai būsi tik tu ir muzika, tai - jūsų akistata. Vietomis galima girdėti švelnią disharmoniją, tačiau ji tik prideda žavesio savo netobulumu. Penkių minučių trukmės ekstazė, panirimas į save, atsidavimas muzikai visa esybe. Visiška ramybė. Kartu su muzikos dinaminiais pokyčiais įsiaudrina ir tavasis protas, ir lygiai taip pat nurimsta.
Tai - ginklas jo rankse. Tai - daugiau, nei galima pasakyti žodžiais. Tai dalykas, kuriuo galima nužudyti ir prikelti. Žaisti, jei tik patinka. Tai - pasaulis, kuriame galima kurti savo gyvenimą, o ne būti "made".
Gyvenk jame. Kartu.

Memento mori

Yris. Dar vienas. Yris tykiu gyvenimo ežeru. Lygiu lyg veidrodis. Yris ir džiaugsmas kiekvienu bent menkiausiu vėjo dvelktėlėjimu. Nė menkiausia bangelė nenusirita vandens paviršiumi - jis lygus kaip stiklas. O akys su kiekvienu irklo yriu laukia, kol tolumoje išvys žemę, kurioje žmogus galės pajusti savo išsvajotąją utopiją. Ir vis laukia, vis ieško, vis iriasi tolyn su viltimi, kad jau tuoj, tuoj. Jėgos senka, o žmogus vis plaukia tolyn. Rankos jau dreba iš nuovargio ir žmogus, sukaupęs dar likusias jėgas, pasiiria paskutinįsyk, o tada - tyla.

Kažkas mus įsodino į šia valtelę, įdavė į rankas irklą ir liepė plaukti. Ir niekam nerūpėjo, norim mes to, ar ne. Ir visi stengiasi plaukti kuo geriau - moralė, taisyklės, standartai, arba priešingai - taisyklių laužymas. Bet šių lenktynių finišą anksčiau ar vėliau pasieks visi ir čia nebus laimėjusiųjų ar pralaimėjusiųjų. Visi paskęsim tame ežere, sukeldami kelis vandens ribulius, pasieksiančius artimiausias valteles. Tačiau jie išnyks taip pat greitai, kaip atsirado. Valtelės nuplauks, tu nugrimsi į dugną, o lenktynės tęsis.

Memento mori.